Lietuvių kalbos stiprinimo projektas

PATVIRTINTA

Vilniaus „Ateities“ mokyklos

direktoriaus 2024 m. rugsėjo 2 d.

įsakymu Nr. V-61

LIETUVIŲ KALBOS STIPRINIMO

(SKAITYMO IR KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJŲ UGDYMO)

PROJEKTAS

I SKYRIUS

BENDROSIOS NUOSTATOS

1. Ugdymo procesas Vilniaus „Ateities“ mokykloje (toliau - Mokykla) organizuojamas vadovaujantis Švietimo įstatymo 30 straipsniu, 2023-2024 ir 2024-2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendraisiais ugdymo planais, patvirtintais Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. balandžio 24 d. įsakymu Nr. V-586 „Dėl 2023-2024 ir 2024-2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ 20 punktu ir Lietuvos Respublikos švietimo, mokslo ir sporto ministro 2023 m. gruodžio 6 d. įsakymu Nr. V-1542 „Dėl 2023-2024 ir 2024-2025 mokslo metų pradinio, pagrindinio ir vidurinio ugdymo programų bendrųjų ugdymo planų patvirtinimo“ pakeitimo“, ir Vilniaus „Ateities“ mokyklos 2023–2024 ir 2024–2025 mokslo metų pradinio ir pagrindinio (I dalies ir II dalies) ugdymo programų ugdymo planais, patvirtintais 2023 m. rugpjūčio 31 d. direktoriaus įsakymu Nr. V-73, 7 skirsnio.

2. Vilniaus „Ateities“ mokykloje ugdymo procesas vykdomas gimtąja (rusų) kalba. Lietuvių kalba yra mokoma, kai mokomasi temų apie Lietuvą, jos istoriją, geografiją, kultūrą. Lietuvių kalbos elementai, vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba naudojami mokant matematikos, muzikos, dailės, technologijų, ekonomikos, biologijos, fizikos, chemijos. Per įvairių dalykų pamokas testai pateikiami ne tik gimtąja, bet ir lietuvių kalba. Mokiniai dalyvauja mokyklos, miesto, šalies įvairiuose renginiuose, konkursuose, olimpiadose, konferencijose lietuvių kalba. Atvykę / grįžę iš užsienio mokiniai mokosi kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, jiems teikiama reikiama švietimo ir mokymosi pagalba, organizuojamas papildomas lietuvių kalbos ir literatūros mokymasis 2 kartus per savaitę sudarant individualų mokymosi planą.

II SKYRIUS

LIETUVIŲ KALBOS STIPRINIMO (SKAITYMO IR KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJŲ UGDYMO) SVARBA, TIKSLAS IR UŽDAVINIAI

3. Lietuvių kalbos stiprinimo (skaitymo ir komunikavimo kompetencijų ugdymo) projektas (toliau – Projektas) skatina Mokyklą ieškoti veiksmingų kalbų mokymo modelių, siekiant kurti Mokykloje atvirą daugiakultūrę aplinką ir gerinti mokinių bendruosius komunikacinius gebėjimus bei valstybinės kalbos kompetenciją, padėti mokiniams geriau pasirengti gimnazijoms, studijoms, profesinei veiklai, bendravimui ir bendradarbiavimui atviroje visuomenėje. Lietuvių kalbos stiprinimas (skaitymo ir komunikavimo kompetencijų ugdymas) atitinka švietimo, mokslo ir sporto ministerijos vykdomą į daugiakalbystę orientuotą kalbų mokymo politiką, atsižvelgiant į Europos Tarybos ekspertų pastabas ir siūlymus bei lietuvių kalbos prestižo stiprinimo programą.

4. Projekto tikslas – užtikrinti valstybinės kalbos mokėjimą pagal mokyklų pasirengtas priešmokyklinio ir bendrojo ugdymo bendrąsias programas.

5. Projekto uždaviniai:

5.1. koreguoti mokomųjų dalykų mokymo(si) tikslus, uždavinius ir turinį, atsižvelgiant į konkretaus amžiaus tarpsnio mokinių poreikius bei kalbinius gebėjimus;

5.2. formuoti ugdymo turinį, atsižvelgiant į valstybinės kalbos ir mokomųjų dalykų bendrųjų programų reikalavimus, mokinių poreikius, jų tėvų pageidavimus, taip pat ir visuomenės poreikius;

5.3. aktualizuoti socialinės kultūrinės aplinkos vaidmenį, siekiant paskatinti valstybinės kalbos vartojimo sričių įvairovę.

III SKYRIUS

LIETUVIŲ KALBOS STIPRINIMO (SKAITYMO IR KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJŲ UGDYMO) INTEGRACIJA Į MOKOMUOSIUS DALYKUS

6. Lietuvių kalbos ugdymo organizavimas priešmokyklinio ugdymo grupėje:

6.1. 5 valandas per savaitę lietuvių kalbos mokymą(si) organizuoja lietuvių kalbos mokytojas;

6.2. priešmokyklinio ugdymo programą vykdantis mokytojas organizuoja ugdomąsias veiklas, į kurias integruoja lietuvių kalbos mokymą(si) (pavyzdžiui, piešiant, konstruojant, sportuojant, tyrinėjant, kai vartojama lietuvių kalba, naudojamas sutartinis skiriamasis „lietuvių kalbos“ ženklas tam, kad vaikai žinotų (suprastų), kada vyksta perėjimas iš vienos kalbos į kitą);

6.3. lietuvių kalbos mokymas(is) įvairių ekskursijų (pramogų, švenčių) metu.

7. Lietuvių kalbos ugdymo organizavimas pradinėse klasėse:

7.1. lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius pradinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti per savaitę: 1 klasėse – 5 pamokos, 2 klasėse – 4 pamokos, 3 klasėse – 5 pamokos, 4 klasėse – 5 pamokos;

7.2. 1-2 klasėse per visų dalykų (išskyrus lietuvių kalbos ir literatūros) apie 10 proc. siūlomos medžiagos dėstoma lietuvių kalba; 3-4 klasėse – apie 20 proc.;

7.3. lietuvių kalba yra mokoma, kai mokomasi temų apie Lietuvą, jos istoriją, geografiją, kultūrą;

7.4. pradinių klasių kabinetuose iškabinamos dažniausiai vartojamų lietuvių kalbos žodžių kortelės;

7.5. siūlomos papildomos 4 valandos lietuvių kalbos mokymosi pagal individualų planą;

7.6. ne mažiau kaip 2 proc. visų pamokų vedamos įvairiose Vilniaus erdvėse, institucijose, įmonėse ir/ar įrengtose mokyklos erdvėse (kalbų laboratorija, reprezentacinė erdvė, biblioteka) integruojant lietuvių kalbos elementus;

7.7. pamokose naudojami vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba;

7.8. užklasinė veikla – 1-4 klasių skaitovų konkurso organizavimas, Raganiukės teatro organizavimas 2 kartus per metus, susitikimo su rašytoju lietuvių kalba organizavimas, metų tęstinis projektas ,,Mano šalis Lietuva“, projektas ,,Laiškas Kalėdų seneliui“, Kalėdinis projektas „Pasaka“, tarpdalykinis projektas-spektaklis „Burtininkas Smaragdo šalyje“, garsinis, raiškusis knygų skaitymas mokiniams vaizdo įrašu (per savaitę viena knyga), projektas ,,Pasakos inscenizavimas“, edukacinės išvykos į teatrą „Lėlė“ organizavimas ir dalyvavimas 1-2 klasės, respublikinis tautinių mažumų pradinių klasių mokinių piešinių ir dailyraščio konkursas „Skaitome lietuvišką pasaką“, kultūros paso edukacinių renginių organizavimas lietuvių kalba;

7.9. visos dienos mokyklos veiklose 1 val. per dieną privalomas skaitymas lietuvių kalba;

7.10. vieną kartą per savaitę mokiniai naudojasi „Vedliai“ – skaitmenine mokymosi aplinka lietuviškai.

8. Lietuvių kalbos ugdymo organizavimas 5-10 klasėse:

8.1. lietuvių kalbos ir literatūros pamokų skaičius pagrindinio ugdymo bendrosioms programoms įgyvendinti per savaitę: 5 klasėse – 5 pamokos, 6 klasėse – 5 pamokos, 7 klasėse – 5 pamokos, 8 klasėse – 5 pamokos; 9 klasėse – 4 pamokos, 10 klasėse – 5 pamokos.

8.2. lietuvių kalba yra mokoma, kai mokomasi temų apie Lietuvą, jos istoriją, geografiją, kultūrą;

8.3. papildomos konsultacinės valandos – 20 valandų;

8.4. atvykę / grįžę iš užsienio mokiniai mokosi kartu su kitais bendraamžiais paskirtoje klasėje, organizuojamas papildomas lietuvių kalbos ir literatūros mokymasis 2 kartus per savaitę sudarant individualų mokymosi planą;

8.5. ne mažiau kaip 2 proc. visų pamokų vedamos įvairiose Vilniaus erdvėse, institucijose, įmonėse ir/ar įrengtose mokyklos erdvėse (kalbų laboratorija, reprezentacinė erdvė, biblioteka) integruojant lietuvių kalbos elementus;

8.6. pamokose naudojami vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba.

8.7. Lietuvių kalbos ugdymo organizavimas gimtosios (rusų) kalbos pamokų metu:

8.7.1. organizuojami vertėjų konkursai (iš gimtosios kalbos į lietuvių kalbą);

8.7.2. terminai pateikiami dviem kalbomis, juos lyginant;

8.7.3. lyginamoji gramatika 5-8 klasėse – 4,8 proc., 9-10 klasėse – 5,5 proc.

8.8. Lietuvių kalbos ugdymo organizavimas istorijos, pilietiškumo pagrindų, geografijos, ekonomikos ir verslumo pamokų metu:

8.8.1. lietuvių kalba yra mokoma, kai mokomasi temų apie Lietuvą, jos istoriją, geografiją, kultūrą;

8.8.2. 5-6 klasėse apie 20 proc. siūlomos medžiagos dėstoma lietuvių kalba; 7-8 klasėse – apie 30 proc.; 9-10 klasėse – apie 50 proc.

8.8.3. pamokose naudojami vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba;

8.8.4. 5-10 klasių mokiniai veda terminų žodynėlį lietuvių kalba;

8.8.5. šaltiniai nagrinėjami lietuviškai;

8.8.6. naudojamos efektyvios ugdymo formos – diskusijos, viktorinos, konkursai, pokalbiai;

8.8.7. ne mažiau kaip 2 proc. visų pamokų vedamos įvairiose Vilniaus erdvėse, institucijose, įmonėse ir/ar įrengtose mokyklos erdvėse (kalbų laboratorija, reprezentacinė erdvė, biblioteka) integruojant lietuvių kalbos elementus.

8.9. Lietuvių kalbos ugdymo organizavimas matematikos, informatikos pamokų metu:

8.9.1. pamokose naudojami vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba;

8.9.2. 5-7 klasių mokiniai veda terminų žodynėlį lietuvių kalba; 8 klasėse apie 25 proc. siūlomos medžiagos dėstoma lietuvių kalba; 9-10 klasėse – apie 30 proc.;

8.9.3. vieną kartą per savaitę mokiniai naudojasi „Eduten“, „Vedliai“ – skaitmeninėmis mokymosi aplinkomis lietuviškai;

8.9.4. mokiniams pateikiami įvairūs uždaviniai lietuvių kalba (kartu su terminais gimtąja kalba pateikiami ir lietuviški terminai);

8.9.5. ne mažiau kaip 2 proc. visų pamokų vedamos įvairiose Vilniaus erdvėse, institucijose, įmonėse ir/ar įrengtose mokyklos erdvėse (kalbų laboratorija, reprezentacinė erdvė, biblioteka) integruojant lietuvių kalbos elementus.

8.10. Lietuvių kalbos ugdymo organizavimas biologijos, fizikos, chemijos pamokų metu:

8.10.1. pamokose naudojami vadovėliai, pratybų sąsiuviniai lietuvių kalba;

8.10.2. mokiniai rengia pranešimus, pristatymus ne tik savo gimtąja kalba, bet ir valstybine lietuvių kalba;

8.10.3. 5-10 klasių mokiniai veda terminų žodynėlį lietuvių kalba;

8.10.4. per biologijos pamokas 5-8 klasėse apie 30 proc. siūlomos medžiagos dėstoma lietuvių kalba; 9 klasėse – apie 50 proc.; 10 klasėse – apie 80 proc.;

8.10.5. ne mažiau kaip 2 proc. visų pamokų vedamos įvairiose Vilniaus erdvėse, institucijose, įmonėse ir/ar įrengtose mokyklos erdvėse (kalbų laboratorija, reprezentacinė erdvė, biblioteka) integruojant lietuvių kalbos elementus.

8.11. Lietuvių kalbos ugdymo organizavimas dorinio ugdymo, muzikos, dailės, technologijų pamokų metu:

8.11.1. dalijamoji medžiaga apie 30 proc. pateikiama lietuvių kalba;

8.11.2. naudojamos efektyvios ugdymo formos – diskusijos, viktorinos, konkursai, pokalbiai;

8.11.3. ne mažiau kaip 2 proc. visų pamokų vedamos įvairiose Vilniaus erdvėse, institucijose, įmonėse ir/ar įrengtose mokyklos erdvėse (kalbų laboratorija, reprezentacinė erdvė, biblioteka) integruojant lietuvių kalbos elementus.

8.12. Lietuvių kalbos ugdymo organizavimas anglų kalbos pamokų metu:

8.12.1. integruojamos temos apie Lietuvos tradicijas ir kultūrą, istoriją, geografiją;

8.12.2. pateikiami savaitės žodžiai anglų ir lietuvių kalbomis.

IV SKYRIUS

LIETUVIŲ KALBOS STIPRINIMO (SKAITYMO IR KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJŲ UGDYMO) PROJEKTO TAIKYMO NUMATOMI REZULTATAI

9. Mokytojai atlieka situacijos analizę (išsiaiškina Projekto trūkumus bei stipriąsias puses jų mokomajame dalyke), ir sukuria tinkamą ugdymo modelį, parengia lietuvių kalbos stiprinimo ugdymo programą, tikslingai planuoja ir organizuoja ugdymą.

10. Už Projekto vykdymą atsakingi metodinė taryba ir direktoriaus pavaduotojai ugdymui, kurie vertina lietuvių kalbos stiprinimo ugdymo mokykloje klausimus: kaip vertinami pasiekimai, palaikoma ir skatinama mokymosi motyvacija, metodinio darbo organizavimas, lietuvių kalbos stiprinimo ugdymo užtikrinimo tęstinumas.

11. Organizuoti lietuvių kalbos stiprinimo ugdymą, ypač pradinėse klasėse, vadovaujantis susitarimais (pvz., tam tikrų pamokų, pertraukų metu, tam tikrose mokyklos patalpose, tam tikromis savaitės dienomis vartoti lietuvių kalbą).

12. Siūlyti mokytis lietuvių kalba įdomių ir svarbių karjeros ugdymui dalykų, kurių mokymasis mokiniams būtų ypač naudingas.

13. Suderinti mokymosi krūvius, užduoti tik prasmingus ir mokinių gebėjimus atitinkančius (mokinys turi gebėti savarankiškai atlikti užduotis) namų darbus lietuvių kalba. Namų darbų (lietuvių kalba) krūvis turėtų būti ne per didelis (1-2 valandos per savaitę, priklausomai nuo mokinių amžiaus ir gebėjimų). Būtina užtikrinti, kad mokiniai būtų laiku informuojami, ar jų namų darbai atlikti teisingai.

14. Kalbinio ugdymo dalykų (gimtoji kalba, lietuvių kalba) mokytojai ilgalaikiuose dalykų planuose numato tų pačių temų tam tikrose klasėse nagrinėjimą tuo pačiu metu.

15. Siūlyti organizuoti projektinę arba popamokinę veiklą gimtąja ir lietuvių kalbomis.

16. Aptarti Projekto įgyvendinimo sėkmingumą, mokinių poreikius ir įtaką mokymosi pasiekimams, galimybę tęsti Projektą.

V SKYRIUS

BAIGIAMOSIOS NUOSTATOS

17. Lietuvių kalbos stiprinimo (skaitymo ir komunikavimo kompetencijų ugdymo) projekto keitimą gali inicijuoti mokyklos taryba, mokyklos direktorius, direktoriaus pavaduotojai ugdymui, metodinė taryba, mokytojų taryba.

_____________

Pritarta

Metodinės tarybos posėdžio

2024 m. birželio 12 d.

Protokolo Nr. 7

Projektas „Kokybės krepšelis“

Lietuvių kalbos stiprinimo projektas

LIETUVIŲ KALBOS STIPRINIMO

(SKAITYMO IR KOMUNIKAVIMO KOMPETENCIJŲ UGDYMO)

PROJEKTAS