1. Projektas „Demokratinio ugdymo principais grįstų praktikų įdiegimas Lietuvoje“. Svečiuose Demokratinės mokyklos atstovė E. Pakalnytė- Gerliakienė

Dalyvauja: pradinio ugdymo mokytojai

Laikas: 12.30-14.00

Atsakingos: J. Stručkienė, A. Ranceva, V. Sadovskaja

2. Išvyka į čiuožyklą po atviru dangumi prie Baltojo tilto

Dalyvauja: 3A klasės mokiniai

Atsakinga: R. Yakubova

1. Projekto „Kokybės krepšelis“ mokytojų kvalifikacijos tobulinimas „Mokymosi bendradarbiaujant strategijos diegimas mokykloje“

Dalyvauja: 30 mokytojų ir specialistų

Laikas: 10.00-15.30

Vieta: Aktų salė

Atsakingi: L. Kobrina,  J. Stručkienė, V. Bacys, V. Veserckienė

Manoma, kad šventės pavadinimas kilo iš romėnų šventės Calendae, Naujųjų metų pradžios (plg. lot. Calendarium – kalendorius) pavadinimo. Yra ir kitokių minčių, pvz., A. Patackas mano, kad šventės pavadinimas susijęs su žodžiu „kalėti“, nes žiemos metu žemę ir visą gyvybę (augaliją) tarsi „įkalina“ šaltis.

Lietuviai nuo seno švęsdavo saulės sugrįžimo šventę, pradėdami nuo gruodžio 13-osios (Šviesos dienos) iki saulės saulėgrįžos (tos akimirkos, kai būna ilgiausia naktis ir trumpiausia diena, o vėliau dienos pradeda ilgėti) – apie gruodžio 21-22 d.

Tai tamsusis metų laikas, kurio metu buvo ruošiamasi saulės sugrįžtuvėms (Kalėdoms), dainuojamos kalendorinės dainos, žaidžiami žaidimai, pranašaujami orai, buriama, kokia sėkmė laukia kitais metais.

Beje, šią šventę nuo seno šventė įvairios tautos. Pvz., Graikai šventė šviesos dievo Dionizo šventę, indoiranėnai – saulės dievo Mitros šventę, romėnai – Nenugalimos Saulės gimimo šventę.

Į Lietuvą atėjus krikščionybei, saulėgrįžos šventė sutapatinta su Jėzaus Kristaus gimimu.

Kalėdos – kūdikėlio Jėzaus gimimo šventė. Tikinčio žmogaus sąmonėje tai yra sunkiai suvokiama paslaptis – Dievas, Visatos Kūrėjas, gimsta iš moters, kad paskelbtų žmonėms atpirkimo mokslą, kad padėtų jiems po žemės vargų vėl grįžti į dangaus rojų, iš kurio po pirmųjų tėvų nuopuolio jie buvo ištremti. Pasaulis iki šiol nuo Jėzaus gimimo skaičiuoja metus. Baigiasi jau antrasis tūkstantmetis, kai kalėdinio džiaugsmo paslaptį skelbia viso pasaulio bažnyčių varpai, kviesdami Kalėdų ryto Piemenėlių mišioms.

Tą magišką Kūčių vakarą

Kalėdų išvakarės – Kūčios – šventė, kurios metu išsivaduojama iš tamsiojo meto. Ši šventė tapatinama ir su krikščioniškąja – kūdikėlio Jėzaus gimimo išvakarėmis. Kūčių ritualiniam valgymui nuo seno skirta ypač didelė reikšmė. Nemažiau svarbus būdavo ir ritualinės ugnies deginimas, kaimynų lankymas su susitaikymo viltimi, linkint jiems gero ateinančiais metais. Kalėdų papročiuose vienodai reikšmingos ir šventės išvakarės, vadinamoji Kūčių naktis, ir dvi dienas trunkanti pati Kalėdų šventė, ir visi šventvakariai (jaunimo vakarėliai) iki pat Trijų karalių.

Kūčios – pasirengimas Kalėdoms ir išvakarių vakarienei, šventajam vakarui, kada valgomas ritualinis valgis „kūčia“. Sunkių darbų tą dieną nedirbama. Moterys tvarkydavosi namuose, ruošdavo valgius šventėms. Vyrai parūpindavo malkų, pašaro gyvuliams, aptvarkydavo kiemą, iškūrendavo pirtį, tais šiaudais, per kuriuos būdavo nukošiami žirniai „kūčiai“, apraišiodavo obelis. Vakarop visi būtinai maudydavosi, persirengdavo švariais marškiniais. Suvalkijoje, kur XVIII a. Prūsijos valdžia pirtis, kaip ir Mažojoje Lietuvoje, buvo išnaikinusi, prišildydavo keletą katilų vandens ir prausdavosi kubile.

Kūčios – tai šeimos santarvės diena. Net jei per metus būtų buvę pyktasi ir kivirčytasi, prieš Kūčias visi būtinai susitaikydavo. Iki Kūčių stengdavosi ir kaimynams skolas atsiteisti, kad metų sandūros slenkstį būtų galima peržengti ramia sąžine.

1. Šventiniai renginiai klasėse

Dalyvauja: 6-10 klasių mokiniai

Laikas: 10.00–12.00

Vieta: klasių kabinetai

Atsakingi: klasių vadovai

2. Ekskursija po Europos parką. Edukacinė programa „Lobio paieškos“

Dalyvauja: 4C klasės mokiniai

Atsakinga: V. Sadovskaja

3. Kalėdinė programa ,,Mokslinis šou Atradėjas"

Dalyvauja: 3C klasės mokiniai

Atsakinga: J. Pipirienė

4. Laikraščio „Ateika“ Nr.3 leidimas

Atsakingos: I. Cizauskiene, A. Ranceva, I. Šaranova