Kiekvieną pavasarį, balandžio mėnesį, Ožkabaliuose švenčiama Ąžuolyno diena. Žmonės čia susirenka aplankyti savo anksčiau sodintų ąžuolų, pasodinti naujų – įamžinti Lietuvai svarbią datą ar asmenybę, pasižiūrėti ansamblių pasirodymų...
Šie metai buvo pirmieji, kai ąžuolai ne sodinami, o tik aplankomi (todėl šventė ir vyko gegužės mėnesį). Išimtis padaryta tik skautams, švenčiantiems 100 metų jubiliejų - mums buvo leista pasodinti savo 100-mečio ąžuoliuką.
Taigi gegužės 12 dieną „Gabijos“ draugovės skautai iškeliavo į Suvalkiją. Ten, prie J.Basanavičiaus muziejaus, jau laukė Marijampolės krašto skautai. Kadangi į šventės atidarymą pavėlavome (vairuotojas įsigudrino pasiklysti vienintelėje kaimo gatvėje), garbė pakelti Lietuvos vėliavą atiteko Vilkaviškio skautams. O mes pasižiūrėjome atidarymo koncertą, pasivaikščiojome po ąžuolyną...
Ir štai atėjo atsakingiausias momentas – mūsų ąžuoliuko sodinimas. Vadovavo tam vienas iš ąžuolyno „tėvų“ – Jurgis Tekorius. Jis pamokė, kaip pasodinti ąžuoliuką, kad jis tikrai prigytų: kokia turi būti duobė, kaip sodinti, laistyti, žemę sumindžioti ir mulčiuoti. Bet svarbiausia – visa tai daryti su meile. Kiekvienas stengėmės kuo nors prisidėti prie šio darbo, bet pagrindiniai sodintojai – trys broliai, skirtingų kartų atstovai: Romualdas Tupčiauskas (vienas iš prieškarinių skautų), Dominykas Kopijevas ir Volodia Glebovas. Tikėkimės, kad ąžuoliukui patiks naujieji jo „namai“. O mes jį aplankysime labai greitai - stovyklaudami Vilkaviškyje.